Giedručių kaimas, Šakių rajonas. Kodas 191805975. Tel.+37034560332. E-mail:info@samu.lt

Novaraistis

2010-01-13 Novarasčio draustinyje vykusios talkos įspūdžiai.

Čia galitė susipažinti su P.Abukevičiaus premiją gavusio filmo "Novaraisčio etiudai" ištraukomis


Nuo ankstyvo ryto iki sutemų nenutyla paukščių balsai Novaraistyje. Ir kiekvienas gali pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar yra vietų, kur viešpatauja gamtos taisyklės, o jas diktuoja paukščiai...
Kažkada Novaraistis su prieigose augančiais aukštapelkei būdingais pušynais užėmė 1000 ha. Ši aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero, nes ji maitino tik paviršinio vandens srautai, jam vandens nepapildė nei viena upė, o tik ištekėjo vienintelė Nova. Gausi augalija, ypač kiminai, "spaudė" ežerą, kol iš jo liko tik apie 1 ha dydžio atviro vandens plotas, vietinių vadinamas "akimi". Gamtiniu požiūriu Novaraistis visais atžvilgiais buvo labai gyvybingas. Ji puošė viržynai, gailynai, girtuoklynai, gausi kiminų danga, derlingi spanguolynai, kurią uogos viliodavo tetervinus, nuo kurių burbuliavimo "virdavo" visas Novaraistis ir aplink ji plačiose apylinkėse esantys raistukai.
Ir gervių čia buvo daug. Visą laiką gyveno ir vaikus vedė vilkai, mėgdavo užklysti briedžiai, prieigose gyveno šernai. Labai gausu buvo žalčių, angių - marguolių gyvačių, gluodenų. Ir daug įdomių gyvių: smulkių gyvūnų, vabzdžių.
Tačiau durpynas visa tai sunaikino. Už unikalaus raisto sunaikinimą žmogus gavo ne pačius gausiausius ir ne pačios geriausios durpės kiekius. Todėl "1990 m. Novaraisčio durpynas buvo paliktas likimo valiai. Tai buvo niekieno žemė. O aplink ji - Šakių miškų urėdijos sausų pušynų masyvai. Todėl urėdija, po 1992 m. skaudžios gaisro pamokos durpyne, kai grėsė iš čia išstumti vis gausėjančias gerves ir kitus paukščius, kai iš Novaraisčio būtų likę menkaverčiais beržais apaugęs žemės plotas netikęs nei paukščiui, nei miškui, nei žmogui, ėmėsi iniciatyvos Novaraistį grąžinti gamtai", - apie Novaraisčio praeitį prisimena Šakių mišką urėdijos urėdas Ksaveras Vaičiūnas.
Tada, neskaičiuodami darbo laiko, jėgą ir lėšų, Šakių miškų urėdija pasirūpino visą durpyną perimti savo žinion, rekonstravo užtvanką ant Novos upės, padarė ant magistralinių griovių patvankas, patvenkė šiaurinę Novaraisčio dali, kurio pasėkoje sunyko beužaugantys beržų sąžalynai, plėtėsi atviri plotai, atsirado daug erdvės paukščiams. Durpyno prieigose susidarė sąlygos augti aukštapelkės augalams, o užliejamuose plotuose atsirado žuvies.
"Šiandien Novaraistis yra toks, koks yra. O galėjo jo teritorija būti visai kitokia. Džiaugiuosi, kad užteko visiems ryžto ir užsispyrimo nenukrypstamai ši darbą dirbti iki galo ir pabaigti. Pasitarę su gamtininkais ornitologais, pastatėme paukščių stebėjimo bokštelį, sutvarkėme įvažiuojamąjį kelią i raistą. Džiaugiamės, kad yra daug žmonių, tikrų gamtininkų, kurie supranta ir vertina mūsą darbą", - džiaugėsi urėdas K. Vaičiūnas, apžvelgdamas Novaraisčio tolius, kuriuose aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus, o rudenį migracijos metu suskrenda per 1500 gervių. -"Tai pavyzdys, kaip galima atkurti nykstančias gamtines teritorijas. Taip galvoja gamtininkai, o mes šio draustinio šeimininkai miškininkai tam pritarėme ir padarėme".