Giedručių kaimas, Šakių rajonas. Kodas 191805975. Tel.+37034560332. E-mail:info@samu.lt

Talka Novaraistyje

Novaraistis nuo senovės garsėja paslaptingu, legendomis apipintu raistu. Sovietmečio buldozerinės ekonomikos laikais jis buvo paverstas nykiu durpynu. Paskutinius du dešimtmečius, miškininkams patvenkus durpyno nusausinamuosius kanalus, Novaraistis džiugina paukščių gausa ir įvairove. O labiausiai šį atokų Zanavykijos kampelį garsina rudeniop susirenkančių tūkstantinių gervių pulkai. Iš šiauresnių regionų, instinkto vedamos, jos traukia kur šilčiau, bet pakeliui, tarp miškų radusios ramias plynes, gervės geram mėnesiui būriuojasi čia nakvynės. Dienomis išskrenda į žemdirbių nupjautas ražienas pasipenėti, sukaupti jėgų būsimai ilgai ir sunkiai kelionei.
Įsteigus ornitologinį draustinį ir sustabdžius vandens nutekėjimą, pliko durpyno vietoje ėmė atsikūrinėti natūrali gamta. Šiaurinė jo dalis virto sekliu ežeru su perinčiais ir praskrendančiais vandens paukščiais. Pietinėje dalyje vandeningesnės vietos apaugo nendrėmis, o sausesnės pradeda užželti karklais, berželiais, šaltekšniais. Kaip tik šios sausesnės vietos ir buvo pamėgtos žiemoti praskrendančių gervių. Savaime užželiantys plotai ėmė mažinti šiems didingiems paukščiams būriuotis palankias erdves. Todėl Šakių miškų urėdijos miškininkai vėl ėmėsi iniciatyvos. Nutarta menkaverčius krūmus išpjauti ir sudėti į krūvas. Šiam darbui atlikti reikėjo ne vien technikos, bet ir daug darbščių rankų. Kreipėmės pagalbos į studentiją. Patalkinti maloniai sutiko Kauno miškų kolegija. Taip sausio vidury, kai šiųmetis šaltis buvo sukaustęs visus vandens telkinius ir nutiesęs ledo tiltus į neprieinamiausias vietas, darbingai nusiteikę kolegijos studentai atvyko į Novaraistį. Čia juos pasitiko Šilagirio girininkijos, administruojančios Novaraisčio draustinį, girininkas Jonas Steponavičius, girininko pavaduotojas Gintautas Juškaitis, eiguliai Gintas Čekauskas ir Algirdas Kačiulis. Prie draustinio apžvalgos bokšto esančioje aikštelėje išlipusiems studentams girininkas išaiškino įvyksiančio darbo reikšmę ir svarbą. Trisdešimties būsimųjų miškininkų būrys, pasidalinęs į dvi grupes, vadovaujamas dėstytojų Arūno Jurkonio ir Henriko Stravinsko, nužingsniavo į būsimo darbo barus. Juos vedė patyrę eiguliai Gintas Čekauskas ir Algirdas Kačiulis. Žiemai apmirusioje Novaraisčio aplinkoje sugaudė pjūklai ir krūmapjovės. Studentai krūmus vertė ant šono, dėjo į krūvas. Atokvėpio valandėlėmis gėrė arbatą, užkandžiavo. Rado laiko ir pasigėrėti apšerkšnijusia gamta. Žiemai užmigęs Novaraistis paukščių gausa nepasižymi. Talkininkų nužvelgti atskrido kelios didžiosios zylės, pralėkė melancholiškai žvirbčiodamų juodagalvių sniegenų pulkelis. Visi galėjo stebėti aplinkui vaikščiojusių vilkų pėdsakus. O akylasis eigulys Algirdas Kačiulis susekė ir jų irštvą. Nenuostabu, šios apylinkės nuo seno garsėja vilkais, vakarais girdisi jų kaukimas.
Dienai baigiantis, maloniai pavargę studentai skubėjo autobuso link, o girininkijos kolektyvas, padėkojęs jiems ir jų vadovams, kvietė apsilankyti Novaraistyje, kai grįžta čia paukščiai, kai plačiose draustinio erdvėse rudeniop renkasi gervės.

Užrašė: Šilagirio girininko pavaduotojas Gintautas Juškaitis

Keletas talkos akimirkų: